justinas stanislovaitis - pėdsakai pievos nugaroj كلمات أغنية

nuo vėjo kojų, žemė susišiaušia
jis braido šinipinėdamas nakty
lapiukai žaidžia, lapinus po kriauše
ir lapinais pavirsta žaisdami

pried:
ir aš beveik jaučiu ant vėjo lūpų
prisiminimą gervuogių medaus
o gal ant mūsų bučinio nutūpęs
ilsėjos angelas iš degančio dangaus

praeidamas pro šalį, šis rugpjūtis
darsyk atsispindėjo vandeny
lapiukai ūgtelėjo, tik truputį
bet buvo jau labai labai seni

pried:
ir aš beveik jaučiu ant vėjo lūpų
prisiminimą gervuogių medaus
o gal ant mūsų bučinio nutūpęs
ilsėjos angelas iš degančio dangaus

كلمات أغنية عشوائية

كلمات الأغنية الشائعة حالياً